Sutemø krantai ir dvasia nemirtinga –
Ramûs, kai virpa kranklio sparnai
Tamsoj pravirksta sielos ið laimës
Jos jà paþásta sublizga kaip dalgis

Jos mëgsta kai þmogø dalinas,
O dalgis vadinas kranklio vardu
Kranklá jos kvieèia ir þvelgia á gelmæ
Nustato jo vertæ, kai pykèiu akys jo ðvieèia

Esam jo tik ðeðëlis, Mirtis viduje,
Kai kranklys paðëlæs – Mirtis iðorëje

Aðtriais nagais á sutemø ðalá,
Vëliø takais nuneðti jis gali
Jo laukiam, geidþiam ir tylim
Lai iðgirs mus! Uþ tai já ir mylim

Jo þvilgsná, prisilietimà dovanosiu Jums,
Gyvenimo kritimà dovanosiu Jam